Kas yra hiperakuzija? Paaiškinimas + 2 patarimai

Mūsų tinklaraštyje dažnai kalbame apie vadinamąsias „ausų būkles“. Viena iš jų — hiperakuzija. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas tiksliai yra ši būklė ir ką galima dėl jos daryti.

Kas yra hiperakuzija?

Pats žodis „hiperakuzija“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „girdžiu per daug“. Būtent tai ir apibūdina šią klausos būklę. Ji nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali būti jaučiama kaip varginanti, erzinanti ar net skausminga. Šia būkle sergantys žmonės turi padidėjusį jautrumą garsams. Garsas negali būti tinkamai filtruojamas, todėl gali būti suvokiamas kaip nemalonus. Ne visi šią būklę patiria vienodai — jos laipsnis ir sunkumas skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Ji taip pat nesusijusi su amžiumi ir gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Paprastai ji būna lėtinė ir dažnai pasireiškia kartu su klausos praradimu ar spengimu ausyse (tinitu). Manoma, kad šia būkle serga apie 3 procentus Nyderlandų gyventojų.

Tolerancijos riba

Kiekvienas turi savo garso tolerancijos ribą. Tai gali pastebėti pagal tai, kaip garsiai kas nors įsijungia televizorių arba kaip garsiai kas nors klauso muzikos. Vienas žmogus gali klausytis per ausines, o kitas — ne. Arba vienas žmogus televizoriaus garsą nustato tik šiek tiek tyliau nei kitas. Tai ir yra garso tolerancijos riba. Jei ją peržengi, dėl garso stiprumo gali jausti skausmą ar diskomfortą. Šia būkle sergantys žmonės įprastus garsus, kurie kitiems neatrodytų garsūs, gali apibūdinti kaip nepakeliamus. Taip yra todėl, kad jų garso tolerancijos riba žema. Jei palygintume su nuotolinio valdymo pulto garsumo mygtuku, galima sakyti, kad šiems žmonėms garsumas nuolat pernelyg padidintas. Aplinkiniai tuos pačius garsus girdi kaip normalius, tačiau šia būkle sergantiems žmonėms jie atrodo kur kas per garsūs.

Kaip tai atsitinka?

Viskas priklauso nuo dinaminio diapazono. Dinaminis diapazonas — tai ausų gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančio garso lygio. Pavyzdžiui, jei groja radijas ir tuo pat metu su kažkuo kalbiesi, pašnekovo balsas gali būti tylesnis nei radijo garsas. Tai reiškia, kad ausys turi prisitaikyti prie dviejų skirtingų garso lygių. Daugumai žmonių tai puikiai pavyksta. Kadangi jie geba prisitaikyti, jie aiškiai girdi abu „kanalus“, ir jokių problemų nekyla. Šia būkle sergantiems žmonėms tai kur kas sunkiau. Jie neturi gebėjimo gerai susidoroti su šiais garso lygio pokyčiais. Greiti garso pokyčiai jiems sunkiai apdorojami. Jie negali garso pritildyti, todėl viskas skamba labai aštriai arba labai garsiai.

Kodėl jiems trūksta gebėjimo pritildyti garsą, iki šiol nežinoma. Tačiau nustatytas ryšys tarp įvairių situacijų ir hiperakuzijos. Ši būklė dažnai siejama su kitomis būklėmis ir yra jų pasekmė.

Klausos pažeidimas

Įtariama, kad būklę sukelia klausos organo pažeidimas. Jį gali sukelti, pavyzdžiui, trauma ar smūgis į galvą, arba triukšmo sukelta trauma. Tai gali būti ilgalaikis triukšmo poveikis, pažeidęs klausą — dar vadinamas akustine trauma. Taip pat gali būti, kad kažkas nutiko operacijos metu ir dėl to pažeista klausa. Be to, ši būklė gali atsirasti dėl nervų sistemos pažeidimo.

Galiausiai gali būti sutrikęs ryšys tarp klausos organo ir smegenų. Tokiu atveju garso signalai negali būti tinkamai kompensuojami. Kartais tai pasireiškia po smegenų kraujavimo. Tokiais atvejais kartais taip pat pastebimas padidėjęs jautrumas garsams. Tai galimos priežastys ir ryšiai, kurie iki šiol buvo nustatyti. Tačiau kol kas pati būklės priežastis nežinoma, todėl šiais ryšiais taip pat negalima būti tikriems.

Kaip ji diagnozuojama?

Hiperakuziją gali diagnozuoti otorinolaringologas (ausų, nosies, gerklės gydytojas). Tai atliekama garso testų pagalba. Šių testų metu skirtingais dažniais leidžiami garsai, ir nustatomas padidėjusio jautrumo laipsnis. Svarbu, kad aiškiai duotum specialistui suprasti, kada garsas tampa per garsus, kad diagnozė būtų nustatyta tiksliai. Ir, žinoma, tuomet jis gali į tai atsižvelgti, ir garsas nebebus didinamas toliau. Kai diagnozė nustatyta, būklė negydoma. Tai taip pat susiję su tuo, kad apie priežastis žinoma labai mažai. Todėl patariama išmokti su tuo gyventi, kad ir kaip sunku tai būtų iš pradžių.

Daugeliui žmonių jau vien nuėjimas pas gydytoją dėl diagnozės yra didelis žingsnis, tačiau būk ramus — tai nėra pavojinga gyvybei liga. Kai diagnozė nustatyta, apie tai gali kalbėti ir su kitais, kad jie taip pat į tai atsižvelgtų.

Gyvenimas su hiperakuzija ir klausos apsauga sergant hiperakuzija

Aišku, negali sustabdyti garsų aplinkui. Pagalvok apie popieriaus šiugždėjimą, žmonių kalbėjimą ar net vaikų šauksmą. Be to, net foninė muzika restorane gali erzinti. Šių garsų neįmanoma išvengti. Žinoma, gali stengtis kiek įmanoma, bet garsų visada bus. Todėl gali pasirinkti ir priimti šią būklę. Daugeliui tai nėra lengvas žingsnis, bet žinok, kad nesi vienintelis, turintis šią būklę. Ieškok kitų, išgyvenančių tą patį, arba pasikalbėk apie tai su artimiausiais žmonėmis. Vaistų nuo šios būklės nėra. Kai kurie vaistai gali turėti įtakos būklei ir netgi gali ją sukelti ar pabloginti.

Patarimas nr. 1: saugok savo ausis

Būtent todėl, kad kitiems nematyti, jog turi hiperakuziją, svarbu apie tai kalbėti. Audiologijos centras arba kartais psichologas gali padėti tau su tuo susitvarkyti, kai pats negali to padaryti vienas. Šios pagalbos metu daug dėmesio skiriama pratimams, kuriuos gali išbandyti pats kasdieniame gyvenime. Šie pratimai sutelkti į aplinkos garsus ir pripratimą prie jų. Atlikdamas tokius pratimus gali išmokti mažiau jautriai reaguoti į garsus.

Be priėmimo, žinoma, svarbu ir saugoti savo klausą. Hiperakuzijos atveju klausos apsauga reiškia, kad kiek įmanoma vengi garsių garsų. Pavyzdžiui, nepatartina eiti į vietas, kur pagrindinis dėmesys skiriamas garsiai muzikai, ar klausytis garsios muzikos per ausines, kai gali taip pat lengvai klausytis per pritildytą garsiakalbį. Vengdamas tokių dalykų, apsaugai savo klausą nuo (tolesnio) pažeidimo, jei būtent tai yra būklės priežastis. Nes tik pablogintum situaciją, jei į tai neatsižvelgtum. Neužmiršk — jei klausa bus pažeista dar labiau, to nebebus galima atitaisyti.

Patarimas nr. 2: siek pripažinimo

Viena iš sunkiausių dalių turint tokią būklę — siekti pripažinimo. Kadangi ji nėra labai paplitusi, kai kuriems žmonėms papasakojus apie savo būklę juos nustebinsi. Bet tai jos nedaro keista. Aplinkiniai turėtų tave suprasti ir su supratimu žiūrėti į tavo situaciją. Sulaukęs šio pripažinimo, gyvensi kur kas ramiau ir žinosi, kad turi aplinkinių palaikymą. Kadangi apie šią būklę kol kas žinoma nedaug, dabar svarbiausia — išmokti su ja gyventi ir tinkamai informuoti aplinkinius.