Užsisakyti pagal atspaudus  → Franšizė  →
Klausa ir tinitas

Kas yra garsas? Kaip veikia garso bangos, dažnis ir decibelai

Audinc 2018-11-20 paskutinį kartą atnaujinta 2026-10-25
Kas yra garsas? Kaip veikia garso bangos, dažnis ir decibelai

Garsas yra virpesys, kuris kaip banga sklinda oru. Sužinok, kaip atsiranda garsas, ką reiškia dažnis ir decibelai, kokiu greičiu sklinda garsas ir kas yra infragarsas bei ultragarsas.

Ženk kitą žingsnį dėl savo klausos

Muzika, balsas, užsitrenkiančios durys: visą dieną girdime garsus apie juos net nesusimąstydami. Bet kas iš tikrųjų yra garsas? Trumpai: virpesys, kuris kaip banga sklinda oru. Tavo ausis pagauna šį virpesį, o smegenys jį paverčia garsu.

Šiame straipsnyje sužinosi, kaip atsiranda garsas, ką reiškia dažnis ir decibelai, kokiu greičiu sklinda garsas ir kuo skiriasi infragarsas nuo ultragarso.

Kas yra garsas?

Pagal žodyną garsas yra oro virpesys, kurį suvoki ausimis. Fizikai žiūri plačiau: jiems garsas yra bet kokia slėgio banga, sklindanti per medžiagą. Tai gali būti oras, bet ir vanduo ar kieta medžiaga, pavyzdžiui, siena. Ir jis nebūtinai turi būti girdimas. Garsas, per žemas ar per aukštas mūsų ausiai, taip pat yra garsas.

Taigi, ką girdi vienas, kitas gali ir negirdėti. Šuo ar šikšnosparnis girdi tonus, kurių mes negirdime. Tiems gyvūnams tai tiesiog garsas.

Kaip atsiranda garsas?

Garsas visada prasideda nuo kažko, kas virpa: gitaros stygos, tavo balso stygų ar kolonėlės difuzoriaus. Kiekvieną kartą judėdamas pirmyn šaltinis suspaudžia priešais esančias oro daleles. Ten oro slėgis trumpam padidėja, ir tai vadinama sutankėjimu. Kai šaltinis juda atgal, susidaro mažesnio slėgio vieta: praretėjimas.

Suspaustos dalelės perduoda savo stumtelėjimą šalia esančioms dalelėms, o šios toliau kitoms. Taip virpesys sklinda kaip banga, o pats oras didžiąja dalimi lieka savo vietoje. Tai galima palyginti su akmenėliu, įmestu į vandenį: bangelės tolsta nuo vietos, kur įkrito akmenėlis, bet vanduo kartu nekeliauja.

Kuo toliau banga plinta, tuo daugiau oro dalelių turi pasidalyti energiją. Todėl kuo toliau nuo šaltinio stovi, tuo garsas tylesnis, kol galiausiai jo nebegirdi.

O kadangi garsui sklisti reikia medžiagos, kosmose garso nėra. Jei beorėje erdvėje susidurtų du palydovai, tai įvyktų visiškoje tyloje.

Kaip atrodo garso banga?

Garso nematai, bet jį galima nupiešti. Jei vienoje vietoje atidėsi oro slėgį laiko atžvilgiu, gausi bangą. Viršūnės yra sutankėjimai, įdubos – praretėjimai.

Garso bangos schema su amplitude ir bangos ilgiu bangos ilgis sutankėjimas praretėjimas amplitudė (stiprumas, dB) laikas → oro slėgis
Garso banga: bangos aukštis (amplitudė) lemia, kaip garsiai ką nors girdi, o atstumas tarp dviejų viršūnių (bangos ilgis) – koks aukštas ar žemas tonas.

Dvi šios bangos savybės lemia, ką girdi: kaip dažnai ji virpa ir kokie dideli slėgio skirtumai.

Dažnis: aukštas ar žemas tonas (Hz)

Virpesių skaičius per sekundę vadinamas dažniu, ir jis matuojamas hercais (Hz). Banga, kuri per sekundę tūkstantį kartų sujuda pirmyn ir atgal, turi 1 000 Hz dažnį. Kuo didesnis dažnis, tuo aukštesnis tonas.

Dažnis ir bangos ilgis susiję: kuo aukštesnis tonas, tuo trumpesnė banga. Žemo 20 Hz tono bangos ilgis ore yra apie 17 metrų, o aukšto 20 000 Hz tono nesiekia nė 2 centimetrų.

Sveika žmogaus ausis girdi maždaug nuo 20 iki 20 000 Hz. Tai skiriasi kiekvienam žmogui. Bėgant metams pirmiausia susilpnėja aukštų tonų klausa, ir taip pat nutinka dėl triukšmo pažeidimų. Ausis jautriausia vidutinio aukščio tonams, maždaug nuo 1 000 iki 5 000 Hz. Ten yra ir garsai, dėl kurių kalba tampa suprantama.

Išbandyk pats

Išgirsk ir pamatyk, kas yra dažnis

Slink, kad pakeistum garso aukštį. Kuo aukštesnis tonas, tuo greičiau virpa oro slėgis ir tuo trumpesnė banga.

440Hz

Bangos ilgis ore: 78 cm

Kalbos šerdis ir dauguma melodijų.

Pradėk nuo mažo garsumo. Tonas pats nutyla po 30 sekundžių.

Stiprumas: garsiai ar tyliai (dB)

Slėgio skirtumų dydis bangoje vadinamas amplitude. Kuo didesnė amplitudė, tuo garsiau girdi garsą. Šis garso stiprumas išreiškiamas decibelais (dB).

Decibelų skalė yra logaritminė. Kiekvieni papildomi 10 dB reiškia dešimt kartų daugiau garso energijos, o ausiai skamba maždaug dvigubai garsiau. Kiekvieni papildomi 3 dB jau reiškia dvigubai daugiau energijos. Keli pavyzdžiai:

LygisPavyzdysSaugu per dieną
20 dBŠnarantys lapaiRizikos nėra
30 dBŠnabždesysRizikos nėra
60 dBĮprastas pokalbisRizikos nėra
80 dBVerkiantis vaikas ar plaukų džiovintuvas didžiausiu galingumu8 val.
100 dBPilnas klubas ar perforatorius± 5 min.
120–130 dBSkausmo slenkstisKelios sekundės
140 dBŠūvisJau vienas kartas gali negrįžtamai pažeisti klausą

Maždaug nuo 80 dB garsas, ilgai veikdamas, gali pažeisti klausą, o virš 100 dB tai nutinka per kelias minutes. Svarbu žinoti: skausmo slenkstis yra gerokai aukščiau. Taigi garsas gali pažeisti klausą gerokai anksčiau, nei ima skaudėti. Kiek laiko saugu būti kokiame garse, skaityk straipsnyje kiek decibelų yra žalinga.

Patarimas

Hercai ir decibelai tarpusavyje nesusiję. Žemas dūzgimas gali būti labai garsus, o aukštas cypimas labai tylus. Todėl ausų kištuko filtras turi reikšmės: filtras, kuris visus tonų aukščius slopina maždaug vienodai, leidžia muzikai ir kalbai skambėti natūraliausiai.

Kokiu greičiu sklinda garsas?

20 °C temperatūros ore garsas sklinda maždaug 343 metrų per sekundę greičiu, daugiau nei 1 200 kilometrų per valandą. Tai pastebi per perkūniją: žaibą pamatai iš karto, o griaustinis atsklinda vėliau. Jei suskaičiuosi sekundes ir padalysi iš trijų, sužinosi, maždaug už kiek kilometrų yra perkūnija.

Šis greitis nėra pastovus. Šiltame ore garsas sklinda greičiau nei šaltame: esant -40 °C jis yra apie 306 metrus per sekundę, esant +40 °C apie 355. Skysčiuose ir kietose medžiagose garsas sklinda dar daug greičiau, nes dalelės yra arčiau viena kitos. Vandenyje tai apie 1 480 metrų per sekundę, pliene apie 5 900.

Kitais atžvilgiais garso bangos elgiasi kaip vandens bangos. Jos gali atsispindėti nuo sienos, ir tai girdi kaip aidą ar gaudesį. Jos apeina kampus, todėl gali girdėti už kampo kalbantį žmogų. O dvi bangos gali viena kitą sustiprinti arba užgesinti. Pastarąjį reiškinį naudoja ausinės su triukšmo slopinimu: jos sukuria priešingą garsą, kuris panaikina aplinkos triukšmą.

Infragarsas ir ultragarsas

Ne visus garsus mes girdime. Žemiau nei 20 Hz kalbame apie infragarsą. Jo negirdi, bet esant aukštam lygiui kartais gali pajusti virpesius, pavyzdžiui, važiuojant sunkiajam transportui ar skambant galingiems bosams. Drambliai infragarsu bendrauja dideliais atstumais, nes žemi tonai sklinda toli.

Virš 20 000 Hz jis vadinamas ultragarsu. Šikšnosparniai ir delfinai juo naudojasi orientuodamiesi ir ieškodami grobio: jie skleidžia garsą ir klausosi aido. Žmonės ultragarsą irgi naudoja, pavyzdžiui, atlikdami echoskopiją ligoninėje ar šalindami dantų akmenis pas odontologą. O sonaru laivai matuoja atstumą iki jūros dugno, siųsdami garso impulsą ir matuodami laiką iki aido.

Nuo garso bangos iki klausos

Tarp 20 ir 20 000 Hz yra viskas, ką girdime: nuo automobilio signalo iki simfonijos. Kaip ausis pagauna šiuos virpesius ir kaip smegenys iš jų sukuria garsą, kalbą ir muziką, skaityk mūsų straipsnyje kaip veikia klausa.

Per daug garso gali negrįžtamai pažeisti klausą. Nori žinoti, kaip to išvengti? Skaityk mūsų patarimus, kaip apsisaugoti nuo klausos pažeidimo, arba pažiūrėk, kaip individualūs ausų kištukai slopina garsą, o tu vis tiek viską girdi.

Sek mus

Turi klausimą? Mes — vien ausys.

Dažniausiai užduodami klausimai

Skaityti daugiau

DUK

Garsas yra virpesys, kuris kaip slėgio banga sklinda per medžiagą, dažniausiai per orą. Virpantis šaltinis suspaudžia oro daleles ir vėl jas atitraukia. Šie slėgio skirtumai pasiekia tavo ausį, o smegenys juos paverčia garsu.

Kai kas nors virpa: styga, tavo balso stygos ar kolonėlės difuzorius. Šis virpesys stumteli šalia esančias oro daleles, o jos perduoda jį toliau. Taip virpesys sklinda kaip banga, o pats oras lieka savo vietoje.

20 °C temperatūros ore maždaug 343 metrų per sekundę greičiu, daugiau nei 1 200 kilometrų per valandą. Vandenyje garsas sklinda daugiau nei keturis kartus greičiau, o pliene dar greičiau. Kosmose oro nėra, todėl nėra ir garso.

Maždaug nuo 20 iki 20 000 hercų. Žemesni nei 20 hercų dažniai vadinami infragarsu, aukštesni nei 20 000 hercų ultragarsu. Bėgant metams ir dėl triukšmo pažeidimų pirmiausia susilpnėja aukštų tonų klausa.

Hercai rodo tono aukštį: kiek kartų per sekundę banga suvirpa. Decibelai rodo stiprumą: kokie dideli slėgio skirtumai. Taigi žemas dūzgimas gali būti labai garsus, o aukštas cypimas labai tylus.

Susiję tinklaraščio straipsniai