Spengimas ar ūžimas galvoje? Taip tinitą sukuria smegenys
Dažniausiai viskas prasideda ausyje, bet pats garsas atsiranda smegenyse. Žingsnis po žingsnio: kaip tai veikia, ką mokslas iš tiesų žino ir ką gali padaryti pats.
Ženk kitą žingsnį dėl savo klausos
Guli lovoje, tylu, ir štai vėl: aukštas pypimas, tylus ūžimas ar šnypštimas galvoje. Niekas kitas jo negirdi. Ir vis dėlto tau jis visiškai tikras.
Taip ir yra: garsas tikrai atsiranda, tik ne ausyje, o smegenyse. Toliau paaiškiname, kaip tai veikia, kodėl tyla ir stresas jį stiprina ir ką mokslas žino, o ko dar ne.
Trumpai
- Tinitas dažniausiai prasideda nuo ausies pažeidimo, bet pats garsas atsiranda smegenyse.
- Kai smegenys gauna mažiau signalų iš ausies, jos padidina stiprinimą. Šį papildomą aktyvumą girdi kaip pypimą, šnypštimą ar ūžimą.
- Kiek jis tau trukdo, priklauso nuo dėmesio ir emocijų sistemų. Todėl stresas ir prastas miegas jį sustiprina.
- Tabletės nuo tinito nėra. Stipriausi įrodymai yra kognityvinės elgesio terapijos; jei ir girdi prasčiau, dažnai padeda klausos aparatas.
Tinitas slypi ne tik ausyje
Ilgai manyta, kad pypimas sklinda iš pačios ausies. Tai tik pusė tiesos. Tinitas dažniausiai atsiranda todėl, kad iš ausies ateina mažiau signalų, o smegenys į tai reaguoja.
Svarus įrodymas: žmonėms, kuriems operacijos metu perpjaunamas klausos nervas, tinitas dažnai vis tiek atsiranda. Ausis tada visiškai atjungta, bet garsas lieka. Vadinasi, jis turi atsirasti toliau.
Palygink su senu radiju: kai stotis dingsta, girdi ne tylą, o šnypštimą. Kai signalas iš ausies susilpnėja, smegenys pradeda klausytis atidžiau ir galiausiai išgirsta savo pačių foninį triukšmą.
1 iš 7
suaugusiųjų pasaulyje turi kokios nors formos tinitą (vidutiniškai 14 %).
10–15 %
žmonių su tinitu klausos tyrimo rezultatai būna normalūs.
9 iš 10
žmonių, kuriems ūžia ausyse, tai beveik netrukdo (Nyderlandų šeimos gydytojų duomenimis).
Žingsnis po žingsnio: nuo pažeistos ausies iki pypimo galvoje
Kaip pažeista ausis virsta garsu galvoje? Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis rodo maždaug tokį kelią.
- 1Vidinės ausies pažeidimas. Triukšmas, senėjimas ar uždegimas pažeidžia sraigės plaukuotąsias ląsteles arba jungtis tarp plaukuotųjų ląstelių ir klausos nervo. Dažnai pirmiausia nukenčia aukštieji dažniai.
- 2Mažiau signalų. Tų dažnių signalų klausos nervu į smegenų kamieną ateina mažiau.
- 3Smegenys pasuka stiprintuvą. Klausos branduoliai smegenų kamiene ir klausos žievė kompensuoja silpnesnį signalą. Tyrėjai tai vadina central gain – centriniu stiprinimu. Nervinių ląstelių slopinimas mažėja, o stiprinimas didėja.
- 4Nervinės ląstelės ima siųsti signalus pačios. Net be garso nervinės ląstelės tampa aktyvesnės ir dažniau suveikia vienu metu. Toks sinchronizuotas aktyvumas smegenims atrodo kaip tikras garsas.
- 5Girdi garsą. Smegenys šį aktyvumą supranta kaip pypimą, šnypštimą ar ūžimą, dažnai būtent tokio aukščio, kokio dažnio srityje ausis pažeista.
Tas pats papildomas stiprinimas paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms su tinitu ir įprasti garsai staiga atrodo per garsūs. Tai vadinama hiperakuzija, ir ji dažnai pasireiškia kartu su tinitu.
Tiesa, šie žingsniai išsamiai išmatuoti daugiausia su bandomaisiais gyvūnais. Žmonių smegenų skenavimai ir klausos matavimai gerai dera su šiuo vaizdu, tačiau tikslus mechanizmas kiekvienam gali skirtis.
Taip atsiranda tinitasPamatyk ir išgirsk keturiais žingsniaisNuo garso bangos iki pypimo: animuotas paaiškinimas su garsu. Žiūrėti paaiškinimąKodėl jį labiausiai girdi tyloje
Dieną tinito gal beveik nepastebi, o vakare lovoje jis girdisi visu stiprumu. Tai ne vaizduotė.
Tikri garsai aplink tave duoda klausos sistemai darbo. Tyloje jų nebelieka, ir tada išryškėja pačių smegenų aktyvumas. Kiek stiprus šis poveikis, parodė bandymas su 78 normalios klausos žmonėmis: po keturių minučių visiškai garsui nepralaidžioje patalpoje 74 % jų girdėjo garsus, panašius į tinitą. Taigi smegenys tylą užpildo pačios.
Ką galvoji
„Ausyje įstrigo garsas, o tyloje jis sustiprėja.“
Kas vyksta iš tikrųjų
Aktyvumas smegenyse išlieka maždaug toks pat. Kai aplink nėra garsų, nėra ko kito girdėti, todėl tinitas labiau išsiskiria.
Todėl daugeliui žmonių patinka įsijungti tylų foninį garsą, pavyzdžiui, ventiliatorių, ramią muziką ar praverti langą. Tinito tai nepašalina, bet sumažina kontrastą. Išgirsk pats, ką daro garso praturtinimas trumpoje demonstracijoje.
Kodėl vienam jis labai trukdo, o kitam ne
Du žmonės gali girdėti vienodai garsų pypimą: vienas su juo tiesiog gyvena, o kitas dėl jo negali užmigti. Skirtumas slypi tame, kaip smegenys tą garsą vertina.
Tyrėjai mato, kad žmonėms su tinitu klausos žievė stipriau susijungia su dėmesio ir emocijų tinklais, pavyzdžiui, limbine sistema. Šie tinklai sprendžia, ar dirgiklis svarbus ar grėsmingas. Pagal žinomą modelį, dalis limbinės sistemos paprastai gali tinito signalą išfiltruoti, panašiai kaip triukšmo slopintuvas. Jei šis filtras veikia prasčiau, garsas lieka pirmame plane.
Patiriant stresą, nerimą ir trūkstant miego šios sistemos būna jautresnės. Tada smegenys greičiau pažymi garsą kaip „svarbų“, daugiau į jį kreipi dėmesio, ir jis atrodo garsesnis. Tai vėl didina stresą. Taip susidaro užburtas ratas.
Gera žinia: šis ratas sukasi ir atgal. Kai smegenys išmoksta, kad garsas nepavojingas, jis pasitraukia į foną. Tai vadinama pripratimu arba habituacija, ir būtent todėl daugumai žmonių su nuolatiniu tinitu laikui bėgant jis beveik nebetrukdo.
Tinitas, kai klausa normali: paslėptas klausos pažeidimas
Klausos tyrimas normalus, bet pypimas yra? Tai pasitaiko dažniau, nei manytum: maždaug 10–15 % žmonių su tinitu audiograma būna normali.
Galimas paaiškinimas vadinamas paslėptu klausos pažeidimu (angl. hidden hearing loss), arba mediciniškai – kochlearine sinaptopatija. Ši idėja kilo iš žinomo 2009 m. tyrimo su pelėmis. Pelės dvi valandas buvo veikiamos stipraus triukšmo. Po to jų klausos slenksčiai visiškai atsistatė, o plaukuotosios ląstelės liko nepažeistos. Vis dėlto aukštųjų dažnių srityje maždaug pusė jungčių tarp plaukuotųjų ląstelių ir klausos nervo buvo prarasta visam laikui.
Standartinis klausos tyrimas matuoja tik tyliausią garsą, kurį dar girdi. Toks pažeidimas į jį nepatenka. Todėl jis ir vadinamas „paslėptu“.
Atkreipk dėmesį: kiek stiprūs įrodymai?
Gyvūnams paslėptas klausos pažeidimas įrodytas įtikinamai. Žmonėms dar nevienareikšmiškai: 2011 m. tyrimas žmonėms su tinitu ir normalia audiograma nustatė silpnesnį klausos nervo signalą, tačiau vėlesni tyrimai su tiksliau suderintomis grupėmis šio skirtumo nepatvirtino. Mirusių žmonių ausų tyrimai vis dėlto rodo, kad toks nervų pažeidimas žmonėms pasitaiko. Ar jis paaiškina tinitą, kol kas atviras klausimas.
Praktinė pamoka: jei pypimas po koncerto praeina, tai savaime nereiškia, kad niekas nepažeista. Skaityk daugiau apie tai, kiek decibelų yra žalinga ir kaip greitai tai vyksta.
Kodėl dalyvauja žandikaulis ir kaklas
Ar tinitas pasikeičia, kai sukandi dantis ar pasuki galvą? Daugeliui žmonių taip. Net du trečdaliai žmonių su tinitu gali taip paveikti garsą. Tai vadinama somatosensoriniu arba somatiniu tinitu.
Paaiškinimas slypi smegenų kamiene. Pirmoji garso perdavimo stotelė, nugarinis sraigės branduolys, gauna signalus ne tik iš ausies, bet ir iš veido, žandikaulio ir kaklo. Bandomiesiems gyvūnams po klausos pažeidimo šie jutimų signalai šiame branduolyje net perduodami stipriau. Todėl žandikaulio ar kaklo raumuo gali turėti įtakos tam, ką girdi.
Išbandyk pats
Penkias sekundes stipriai sukąsk dantis, paspausk smakrą į delną arba pasuk galvą į kairę ir į dešinę. Jei tonas aiškiai pasikeičia, pasakyk tai šeimos gydytojui ar otorinolaringologui, ypač jei taip pat griežia dantimis, sukandi žandikaulius ar tau skauda kaklą.
Ką tai reiškia gydymui
Kadangi tinitas yra ausies ir smegenų sąveika, mygtuko jam išjungti nėra. Tačiau gali išmokti, kad jis mažiau trukdytų.
- Jokių tablečių. Vaisto, kuris sumažintų tinitą, nėra. Jei manai, kad jį sukėlė kokie nors vaistai, aptark tai su gydytoju.
- Paaiškinimas ir nuraminimas. Pagal Nyderlandų tinito gydymo gaires tai pirmas žingsnis: kai supranti, kas vyksta, garsas atrodo mažiau grėsmingas.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Geriausiai pagrįsta. KET garso nesumažina, bet sumažina jo poveikį tavo gyvenimui ir nuotaikai. Nyderlandų gairės ją rekomenduoja, kai tinitas trukdo vidutiniškai ar stipriai; Lietuvoje paklausk šeimos ar LOR gydytojo, kur tokią pagalbą gauti.
- Klausos aparatas, jei klausa susilpnėjusi. Jei girdi ir prasčiau, verta išbandyti klausos aparatus. Daugiau garso iš išorės smegenims duoda mažiau priežasčių stiprinti pačioms.
- Garso praturtinimas. Tylus foninis garsas kasdienybėje gali būti malonus, ypač užmiegant. Tačiau kaip atskiros terapijos tinitui išgydyti Nyderlandų gairės jo nerekomenduoja.
- Nauji metodai. Taikant bimodalinę neuromoduliaciją garsas pateikiamas kartu su lengvais odos ar liežuvio dirginimais, kad būtų nutrauktas pernelyg sinchronizuotas aktyvumas nugariniame sraigės branduolyje. Nedideliame bandyme su 20 žmonių, turinčių somatinį tinitą, garsas tapo tylesnis ir mažiau trukdė. Tyrimų dar nedaug, o Nyderlandų gairės neuromoduliacijos kaip pirmo gydymo būdo nerekomenduoja: įdomūs tyrimai, bet ne įrodytas sprendimas.
Su tuo susiduria ir žinomi muzikantai. Skaityk, kaip su tuo tvarkosi Chrisas Martinas ir kiti atlikėjai su tinitu.
Ką gali padaryti pats
- Venk visiškos tylos. Jei padeda, vakare įsijunk tylų garsą.
- Rūpinkis stresu ir miegu. Atsipalaidavimas, judėjimas ir pastovus miego režimas padeda smegenims nustumti garsą į foną.
- Neskirk jam pagrindinio vaidmens. Dėmesį nukreipiantis darbas, pomėgiai ar sportas padeda priprasti. Nuolat tikrindamas, ar jis vis dar yra, laikai jį pirmame plane.
- Žinok, ką girdi. Atlik tinito testą su tikrais garsais, kad galėtum geriau apibūdinti, ką girdi.
- Venk naujo pažeidimo. Kiekvienas naujas pažeidimas duoda smegenims papildomą priežastį stiprinti. Skaityk, kaip apsisaugoti nuo nuolatinio klausos pažeidimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelsdamas kreipkis į šeimos gydytoją, o ne darbo valandomis – į budintį gydytoją, jei staiga atsiranda ūžimas ir kartu viena ausimi (beveik) nebegirdi. Jei spengimas nepraeina po 24 valandų, kreipkis į šeimos gydytoją arba otorinolaringologą. Užsiregistruok pas gydytoją ir tada, jei garsą girdi tik vienoje pusėje, jei jis pulsuoja pagal širdies ritmą, jei atsirado po kritimo ar smūgio į galvą arba jei kartu svaigsta galva, skauda galvą ar ausį ar pablogėjo regėjimas. Ir, žinoma, jei jis tau labai trukdo.
Saugok tai, ką dar turi
Garsą sukuria smegenys, bet dažniausiai viskas prasideda ausyje. Čia gali daug ką pakeisti: kuo mažiau naujų pažeidimų, tuo mažiau smegenims reikia kompensuoti. Skaityk, kaip išvengti spengimo ausyse.
Lankaisi koncertuose, festivaliuose ar dirbi triukšme? Su individualiais ausų kištukais garsas slopinamas iki saugaus lygio, o muziką ir pokalbius vis tiek girdi aiškiai. Taip apsaugosi ausis nuo naujo pažeidimo ir nieko nepraleidi.
Šaltiniai
- Hersenstichting – Tinnitus (Nyderlandų smegenų fondas, nyderlandų k.)
- Thuisarts – Ik heb last van oorsuizen (Nyderlandų šeimos gydytojų rekomendacijos)
- Richtlijnendatabase – Richtlijn Tinnitus: behandeling van patiënten met tinnitus (Nyderlandų tinito gydymo gairės)
- Richtlijnendatabase – Psychologische interventies: CGT gericht op tinnitusklachten (nyderlandų k.)
- Shore, Roberts & Langguth (2016). Maladaptive plasticity in tinnitus: triggers, mechanisms and treatment. Nature Reviews Neurology.
- Auerbach, Rodrigues & Salvi (2014). Central gain control in tinnitus and hyperacusis. Frontiers in Neurology.
- Rauschecker, Leaver & Mühlau (2010). Tuning out the noise: limbic-auditory interactions in tinnitus. Neuron.
- Jarach ir kt. (2022). Global prevalence and incidence of tinnitus: a systematic review and meta-analysis. JAMA Neurology.
- Denys ir kt. (2022). Fear influences phantom sound percepts in an anechoic room. Frontiers in Psychology.
- Kujawa & Liberman (2009). Adding insult to injury: cochlear nerve degeneration after “temporary” noise-induced hearing loss. Journal of Neuroscience.
- Schaette & McAlpine (2011). Tinnitus with a normal audiogram: physiological evidence for hidden hearing loss and computational model. Journal of Neuroscience.
- Guest, Munro & Plack (2017). Tinnitus with a normal audiogram: role of high-frequency sensitivity and reanalysis of brainstem-response measures to avoid audiometric over-matching. Hearing Research.
- Wu ir kt. (2021). Primary neural degeneration in noise-exposed human cochleas: correlations with outer hair cell loss and word-discrimination scores. Journal of Neuroscience.
- Haider ir kt. (2017). Pathophysiology, diagnosis and treatment of somatosensory tinnitus: a scoping review. Frontiers in Neuroscience.
- Fuller ir kt. (2020). Cognitive behavioural therapy for tinnitus. Cochrane Database of Systematic Reviews.
- Marks ir kt. (2018). Auditory-somatosensory bimodal stimulation desynchronizes brain circuitry to reduce tinnitus in guinea pigs and humans. Science Translational Medicine.
Turi klausimą? Mes — vien ausys.
Dažniausiai užduodami klausimai
Skaityti daugiauDUK
Dažniausiai viskas prasideda nuo vidinės ausies pažeidimo, pavyzdžiui, dėl triukšmo ar senėjimo. Dėl to į smegenis ateina mažiau signalų. Tada klausos sistema tarsi pasuka stiprintuvą, o nervinės ląstelės pačios tampa aktyvesnės. Šį papildomą aktyvumą jauti kaip pypimą, šnypštimą ar ūžimą, kurio iš išorės nėra. Įtakos gali turėti ir stresas, užsikimšusi ausis ar kai kurie vaistai.
Iš dalies taip. Pats garsas atsiranda smegenyse, todėl Nyderlandų smegenų fondas Hersenstichting tinitą priskiria smegenų sutrikimams. Tai nėra smegenų liga, kaip demencija: daugumai žmonių tai smegenų reakcija į sumažėjusius signalus iš ausies. Taigi ausis dažniausiai yra pradžios taškas, o smegenys iš to padaro garsą.
Taip. Maždaug 10–15 % žmonių su tinitu klausos tyrimo rezultatai būna normalūs. Galimas paaiškinimas yra paslėptas klausos pažeidimas: pažeistos jungtys tarp plaukuotųjų ląstelių ir klausos nervo, kurių standartinis klausos tyrimas nematuoja. Pelėms tai gerai įrodyta, o žmonių atveju įrodymai dar nevienareikšmiai.
Smegenys iš dalies lemia, kiek svarbus koks nors garsas. Patiriant stresą ir esant pavargusiam, pavojaus ir dėmesio sistemos būna jautresnės, todėl tinitas labiau pastebimas ir atrodo labiau trukdantis. Todėl dažnai padeda sumažinti stresą ir gerai išsimiegoti, ir todėl kognityvinė elgesio terapija yra vienas geriausiai ištirtų gydymo būdų.
Kartais jis praeina savaime, pavyzdžiui, pypimas po koncerto. Jei išlieka, dauguma žmonių prie jo pripranta: pagal Nyderlandų šeimos gydytojų rekomendacijas 9 iš 10 žmonių, kuriems ūžia ausyse, tai beveik netrukdo. Tabletės, kuri pašalintų tinitą, nėra. Vis dėlto saugok ausis nuo naujo pažeidimo, kad tinitas nepasunkėtų.